Stockholm Syndrome

we captured the city / persuaded the morning to wait /

not to dawn / or betray us / or tread on our shadows just yet

now we are alone / but entrapped is a bat in the net

of your wings / these have managed somehow to regenerate

 

we captured the towers / decided to take time hostage

it cannot run now / for at least this one night we are timeless

we’ll build up our tribe / under hushed pavements / in total silence

until streets are brought to us / by the moonlight sliced and bandaged /

 

placed on a dream’s platter with tools for distributing fates /

we’ll give dead-end streets the most charming and resonant names

we’ll bunch up the dusty courtyards into stalls without shame /

so that no seized city’s dog from the hoarse echo awakes

 

we captured the city / yet now it accepted our lead

and even the clock towers sensed that peculiar syndrome /

we captured ourselves / awake from our comas we roamed

no longer sure / how to find love or fall back to sleep∎

 

 

Stokholmo sindromas

mes užgrobėm miestą – net rytą įtikinom laukti –

nešvist – neišduoti – nemindžioti mūsų šešėlių

dabar mes vieni – tik šikšnosparnis vėl įsivėlė

į tavo sparnus – jie kažkaip sugebėjo ataugti

 

mes užgrobėm bokštus – ir įkaitu paėmėm laiką

jis niekur nebeis – ir bent šiąnakt galėsim nesenti

tyloj – po nuščiuvusiu grindiniu – tęsime gentį

kol mėnuo atneš mums gatves – mėnesiena raikytas –

 

ant sapno padėklo su įrankiais skirstyt likimui –

akligatviams duosim po skambų ir kerintį vardą

o aikštes dulkėtas ramiai suvarysim į gardą –

kad aidas nelodytų užgrobto miesto prikimęs

—-

mes užgrobėm miestą – ir miestas vis tiek mus pamėgo

net laikrodžių bokštai pajuto tą keistą sindromą – –

– – mes užgrobėm patys save – kai pabudę iš komos

daugiau nežinojom – kaip meilės atrasti ir miego

 

Translation by Gerda Krivaitė. Art by Sasha LaCômbe.

Original text by Ilzė Butkutė.